- mugulinėti
- mugulinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. vaikščioti kliūvant, šlaistytis, šlitiniuoti: Mugulinė́ja lyg girtas Ps. Eik nemugulinė́jęs – da sudaužysi! Lnkv. Nemugulinėk – dar nosį sumuši! Paį. Mugulinė́ja kaip teliukas Jnšk. ║ vaikščioti be tikslo, žioplinėti: Antano žmona šiandie ilgai po turgų mugulinė́jo Pbr.
Dictionary of the Lithuanian Language.